Vegetarizmas ir širdies sveikata
Vegetarizmas
Kitos siejamos su vegetarizmu dietinės praktikos Frugivorai - valgo vaisius, riešutus, sėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui. Makrobiotikai - jų maistą pagrinde sudaro nevalyti grūdai ir pupos; ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį. Žaliavalgiai - valgo termiškai neapdorotą maistą: daržoves, vaisius, riešutus, sėklas.
Fryganai teigia, kad visos prekės nebūtinai gyvūninės kilmėspagamintos kapitalistinėje visuomenėje, prisideda prie eksploatacijos, todėl neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Tokiu būdu jie susitelkia ties to maisto ir kitų prekių įsigyjimo juos neperkant: tam fryganai patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maistą šiukšlių konteineriuose - tokiu būdu, jų teigimu, yra kiek stabdoma ekologinė katastrofa bei beprotiškas vartojimas ir eksploatacija.
Nors daugelis fryganų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus - tokie fryganai pateisina savo dietą tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo. Semi-vegetarinės dietos Peskovegetarai - lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį.
Polovegetarai - lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną. Sveikata Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.
Sveikata, Dieta, Sveika mityba, Ligos, Gyvenimo būdas, Ką daryti - Eimantas Venckus - Gyvenimo Ratas
Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.
- Nors vegetariška dieta gali būti efektyvus būdas pagerinti sveikatos būklę, neteisingai subalansuota mityba gali sukelti problemų.
- Atsipalaidavimas su hipertenzija
- Vegetarizmas – raktas į ilgaamžiškumą? Kas gyvena ilgiau - DELFI Sveikata
- Kokių produktų atsisakyti nuo hipertenzijos
- Komentaras: as dar vienas proto knisimas, jei rasot apie savo vegetarizma tai paminekit ir jo trukumus, nes ju yra daug, o del britu tyrimo kyla daug abejoniu, kadangi dauguma medicinos ekspertu pripazintu tyrimu byloja apie kiek kitokia statistika jei siame lygino vidutini brita su vegetaru tai ir taip aisku, kuris daugiau kancerogenu suvalgo, kadangi britai nepasizymi sveikos mitybos iprociais, tad tokie tyrimai beprasmiski ir nieko neirodo.
- Vegetarizmas - ne visada į sveikatą - DELFI Gyvenimas
- vegetaras dėl sveikatos priežasčių | taksi-ag.lt
Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna ,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas ,5valandas.
Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai.
Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą - paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.
Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga.
Vegetarizmas – raktas į ilgaamžiškumą? Kas gyvena ilgiau
Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas. Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai. Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per valandas, ar net lėčiau.
Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų. Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais.
Net persivalgęs tokio vegetarizmas ir širdies sveikata, žmogus yra žvalus ir darbingas. Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų? Vegetarinės mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai, nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie nesulaukdavo.
Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone: "Augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų A, D, B grupės, ypač vitamino B Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų vegetarizmas ir širdies sveikata stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.
Augalinis maistas gali būti užterštas nitratais.
Negalima vienu metu valgyti daug daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių. Augalinis maistas - netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties.
Geležies deficitas atsiranda po keturių mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos kepenyse, kaulų čiulpuose. Ir beveik be likučių.
Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip. Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus.
Daktaras R. Sirtoris britų medicinos žurnale "The Lancet" paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies ligomis dėl cholesterino pertekliaus, "labai veiksminga gali būti augalinės kilmės baltymų dieta". Kalbant apie vėžį pažymėtina, kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai mėsos arba jos nevalgo, pvz.
O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai. Rolas Raselas savo knygoje "Pastabos apie vėžio priežastis" rašo: "Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.
Tyrimas: vegetarai sumažina širdies ligų riziką 32 proc.
Be to, mėsoje esti cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudonos spalvos. Vegetarizmas ir širdies sveikata žmogus nesukurtas valgyti mėsą?
Vegetarizmas - ne visada į sveikatą
Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai? Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai.
Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis.
Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas. Augalijos pasaulis - visų baltymų šaltinis. Pastebėta, kad baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą. Taigi, pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja.
vegetaras dėl sveikatos priežasčių
Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų: Riešutų: lazdyno, migdolų, graikinių ir kt. Sėklų: sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų; Ankštinių daržovių: pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių; Grūdų: kviečių miltai, duona, makaronaimiežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių; Pieno produktų: pieno, sūrio, jogurto; Sojų: sojų varškės tofutekstūruotų vaistas nuo hipertenzijos lorista baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno.
Biologai bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūnąnes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną.
- Eritema ir hipertenzija
- Hipertenzijos indai susiaurėję
- Ištyrus 70 žmonių paaiškėjo, kad vegetarai gyvena ilgiau už valgančius mėsą, informuoja dailymail.
- Vegetarizmas Peržiūrų skaičius: Vegetarizmas - mitybos būdas, kai nevalgoma mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir kito gyvulinės kilmės maisto.
Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu. Kai kurie istorikai bei antropologai teigia, kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.
Amerikos dietologų asociacija nurodo, kad "didžioji žmonijos dalis didesnį savo istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai vegetariniu maistu". Žinomas švedų mokslininkas Karlas fon Linėjus teigia: "Palyginę žmogaus anatominę sandarą su gyvūnų anatomija, matome, kad natūraliausias maistas žmogui - vaisiai bei sultingos daržovės".
