Sveiko maisto iškarpų juoda ir balta širdis
Apvalią 16 cm skersmens kepimo formą ištepkite sviestu arba alyvuogių aliejumi. Jeigu naudojate didesnę kepimo formą pavyzdžiui, 24 cmnaudokite dvigubą visų produktų kiekį.
Iki purios masės plaktuvu išsukite sviestą su cukrumi, sudėkite kiaušinius, avokado tyrę, vanilę, jogurtą ir išplakite viską iki vientisos masės. Atskirame dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus, druską ir kepimo miltelius, sudėkite šį mišinį į prieš tai paruoštą masę ir viską kruopščiai išmaišykite, kad neliktų gumulėlių.
Почти обо всем что сообщил ему Джизирак, он уже догадался раньше. Но одно дело догадаться, и совсем другое, когда твоя догадка подтверждается с полной неопровержимостью. Как все это скажется на его жизни -- и скажется ли. Олвин ничего не знал наверное, и эта неопределенность была для него ощущением новым.
Supilkite tešlą į formą ir kepkite apie min. Atvėsinkite, supjaustykite į tris sluoksnius. Kol biskvitas vėsta, paruoškite kremą. Piene arba vandenyje išbrinkinkite želatiną. Želatinai išbrinkus, pieną ar vandenį šiek tiek pakaitinkite, kad želatinos grūdeliai ištirptų. Kambario temperatūros jogurtą sumaišykite su cukraus sirupu, į šią masę tolygiai maišydami šluotele supilkite lydytą šokoladą.
Lengvai paplakite grietinėlę iki pusiau standžių putų ir sumaišykite su želatina, jogurto ir šokolado mase, paskaninkite eteriniu aliejumi.
Supjaustytą biskvitą sluoksniuokite su kremu užsegamoje torto formoje ir dėkite į šaldytuvą bent dešimčiai valandų, kad kremas sustingtų. Sustingusį tortą aptepkite plakta grietinėle. Ne vienerius metus savo herojų klausiame ne paprasto klausimo: kas jus įkvepia?
Gyventi, kurti, mylėti Ir supratome, kad paprasti klausimai kartais gali priversti gerokai pasukti galvą! Tose bangose telpa viskas — jėga ir ramybė, susitelkimas ir beprotybė. Lietuvos pajūris, o ypač Nida — vieta, kur nusiraminu geriausiai.
Lietuvos dietologų draugija LDD parengė rekomendacijaspadėsiančias palaikyti karantino metu sveiką mitybą.
Momentas, kai kelios minutės po saulėlydžio švelnia pastele nuspalvinamas dangus pietuose. Vieta ir laikas, kai mintys visiškai sustoja. Nuotraukos: asmeninis archyvas 3. Esu aplinkos stebėtoja. Besiskleidžiantys ir vystantys gėlių žiedai, laukinės pievos ir močiutės bijūnai, daiktų formos, šviesos ir šešėlių žaismas, interjerai ir architektūra, dizainas, fotografija, mada — bet kuri vizualiojo pasaulio dalis mane įkvepia, skatina kurti ir suteikia didelį pasitenkinimą.
Žaviuosi visais, gebančiais pamatyti grožį keisčiausiuose dalykuose. Kasdienė mano stiprybė, didžiausias susikaupimo, ryžto, paprastumo, tikrumo ir olimpinės ramybės pavyzdys. Mano geriausias draugas ir beprotiškų sumanymų palydovas.
Savo srities profesionalas. Žmogus, kuris pirmasis sužino visus mano džiaugsmus ir liūdesius. Žmogus, nuo kurio niekada nepavargstu. Esu empatiškas ir be galo jautrus žmogus - aplinkai, žmonių nuotaikoms, emocijoms Bėgant metams suprantu, kad nuoširdumas ir jautrumas — gražiausios žmogaus savybės.
Didžiausia dovana ir daug iššūkių kasdienybėje keliantis prakeiksmas vienu metu. Kasdien pastebiu, kaip keičiasi gamta — galiu tiksliai pasakyti, kada pražydo kriaušė priešais mano langus, kuris medis rudenį parausta greičiausiai.
Suvokti ir stebėti rėdos ratą — viena didžiausių mūsų krašto dovanų. Lietuviška gamta, neįkyrus ir subtilus jos grožis, ramios spalvos ir tai, kaip mane veikia buvimas joje. Nors visada maniau, kad esu miesto žmogus, jaučiu, kaip kasmet gamta traukia vis stipriau. Nesu iš tų žmonių, kuriems namai — tik trumpa poilsio stotelė. Namai man — tai mano tvirtovė, saugi užuovėja.
Vieta, kur praleidžiu labai daug laiko, kur galiu būti savimi, o viduje jaučiuosi visiškai nurimusi. Mano Komanda, su nenupasakojamu spindesiu akyse laukianti kiekvieno mano sugrįžimo. Laikas su šeima. Stebuklingi pokalbiai su močiute. Vaikystės namai ir paprastas, neįpareigojantis ir dėl to toks ypatingas laikas juose. Jaučiu, kad kiekvienas sugrįžimas ten — it mažytis sugrįžimas į save. Kur visada jauku ir ramu. Žmonės, kurie per daugelį metų atsirado mano kelyje.
Su kuriais vienodai patogiai galiu juoktis ir verkti. Tie, su kuriais jaučiu bendrumo jausmą, su kuriais sveiko maisto iškarpų juoda ir balta širdis pažinti pasaulį. Tie, kurie niekada nesustoja ir skatina augti drauge. Iš visos širdies branginu kiekvieną tikrą draugystę. Kaskart sugrįžusi iš kelionės su savimi parsivežu tai, ką iki tol būnu išbarsčiusi: ramybę, norą kurti, gebėjimą pastebėti ir stebėtis mažais dalykais. Kiekviena kelionė man — sveiko maisto iškarpų juoda ir balta širdis galimybė ne tik atrasti, bet ir darkart įvertinti savo kasdienybę ir iš naujo išmokti ja džiaugtis.
Vieta, kurioje užaugau. Ir žmonės, padėję man augti. Visi, kurie per šiuos metus išmokė niekada nesirinkti lengviausio kelio, tie, kurie parodė, kad bet kuri situacija gali būti išspręsta kūrybiškai. Darbas slėnyje man suteikė progą kalbėtis, klausytis ir augti kartu su herojais ir jų istorijomis.
Diena iš dienos dėkoju už šias patirtis. Ir tik vienas tapo žymus. Man tai pats geriausias sunkaus ieškojimų kelio pavyzdys. Man svarbiausi dalykai yra spalva, forma ir turinys. Taip ir pristatau savo dešimtuką. Trys dalys skirtos spalvai, trys — formai, trys — turiniui.
Žinoma, lieka dar viena — aš. Su vyru už tai gauna Nobelio premiją ir miršta nuo tos pačios leukemijos kaip ir jos motina. Bebaimė, užsispyrusi, tikslo siekianti ir save aukojanti mokslininkė. Nuotraukos: asmeninis archyvas 1. Ir kaip dėl meno galima numirti?
Juoda Balta Širdis
Buvau jo parodoje Nicoje. Kanų kino festivalio premjeroje buvo rodomas jo filmas, tik visiškai pakeistas, menininkui nežinant bandyta pataikyti į tam tikrus standartus. Po trijų dienų jį ištinka širdies smūgis ir jis miršta. Tai vienas tobuliausių bet kada sukurtų muzikinių Hipertenzijai gydyti skirti APF inhibitoriai. Net kelis tūkstantmečius skaičiuojantis grafinis simbolis mūsų sąmonėje įsibrėžęs kaip meilės, atjautos, jausmų, seksualumo vaizdinys.
Kito tokio labiau atpažįstamo, nuvalkioto ir tuo pačiu metu artimo nežinau. Tai ir elementarioji dalelė, ir kūrybinio proceso pradžia.
Dažnai ir pabaiga. Neretai idėjos prasideda ir baigiasi ties tašku. Vienas žymiausių keliautojų Richardas Francis Burtonas mokėjo net 29 kalbas, galėjo imituoti 60 įvairių beždžionių skleidžiamus garsus. Taip pat jis buvo poetas, fechtuotojas, etnologas, geografas, rašytojas ir karys. Ir tai — vienas žmogus. Cormacas McCarthy yra mano visų laikų mėgstamiausias rašytojas. Ir turbūt taip bus visada. Noriu į Niujorką ir Brodvėjaus teatrą.
Su savimi visada nešiojuosi jo ištraukos įrašą. Esu čia laikinai ir tai, ką čia nuveiksiu, yra svarbu tik man, todėl geriau tuo pasimėgausiu. Kartais mums atrodo, kad šiame pasaulyje vaikštome apgraibomis.
Tačiau ateina diena, kai kažkas nutinka ir prieš mus atsiveria žinojimo durys. Tas kažkas gali būti žmogus, prasiskleidęs pavasario žiedas, klaikus skausmas, mirštančiojo akys, pirmoji tavo vaiko šypsena, prieš trisdešimt metų į ausį sušnabždėtas meilės hipertenzija nuo nutukimo, laužas tamsoje — bet kas. Viskas paprasta, — yra man sakiusi aktorė Nijolė Oželytė.
Turiu neįtikėtiną galimybę kalbėtis, klausytis, mokytis ir augti drauge su jų istorijomis. Dažnai pagalvoju apie savo privilegiją turėti tai, už ką kiti moka pinigus.
Štai kodėl kiekvienas interviu, kiekviena istorija, kiekvienas pokalbis man yra didžiausia dovana.
Dėkoju ir už neįvykusius. Aiškiai suprantu, kad jie neleidžia man senti. Aš žinau, kas yra šiuolaikinis repas ir trepas, manęs negąsdina ryškiai mėlyni plaukai ir dredai, man smagu su dukters draugais gerti vyną, klausytis, kaip aplink stalą susėdę jie diskutuoja apie pasaulį, matyti, kaip grindimis ropoja jų vaikai.
Toji natūrali gyvenimo seka padeda stipriai laikytis ant kojų. Labai norėčiau skaityti daugiau. Didžiuojuosi savimi, kai po sunkios dienos pavyksta paskaityti bent pusvalandį. Man patinka nustebti, iš knygų geriu žinojimą, žodžių meistrystę ir garbinu gerus vertėjus 5. Jame yra kažkas tokio, ką labai sunku nusakyti žodžiais. Dievinu drebulį prieš premjerą, mėgstu stebėti, kaip spektaklis keičiasi, kai žiūri jį antrą, trečią ir ketvirtą kartą, branginu scenos akimirkos žavesį - juk monologas ar dialogas jau niekada nebebus tos pačios spalvos.
Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad miškas yra mūsų visų gyvybė. Planetos plaučiai. Pasaulio istorija. Miške geriausiai girdi save. Ypač kai esi vienas.
Sunku paaiškinti kodėl, bet tikrai žinau, kad atviram žmogui nėra jokių kliūčių rasti tai, ko jis ieško. Geriausia būtų miške, po senu ąžuolu. Ir daromas mano ištikimosios masažistės Vaidos.
Geras masažas atpalaiduoja ne tik raumenis, bet ir mintis. Be to, dabar jau žinau, ką reiškia pakilti virš nuosavo kūno. Net jei tai tebūtų sapnas. Sėdėdami namuose mes visi supratome, ką reiškia keliauti. Kartą pajutęs kelionių troškulį, visada norėsi gerti — kitas spalvas, kitokią kultūrą, skirtingus žmonių veidus, muziką, kalbas, istorijas, kvapus Ragauti pasaulį yra vienas įdomiausių ir daugiausiai patirčių atskleidžiančių užsiėmimų.
Knygų knyga. Žaidžiu tokį žaidimą: atsiverčiu bet kurį puslapį, kuris verčiasi. Ir, būna, randu atsakymą į savo klausimą. Biblija yra nepaprasto įdomumo, išminties ir tiesos knyga. Jei žmonės girdėtų, kas jiems buvo kalbėta nuo kalno, pasaulyje viešpatautų taika ir ramybė. Argi ne to mes visi labiausiai ir trokštame?
Kaip keista ir įdomu kartu su jais ir vėl išgyventi tuos pačius dalykus, kuriuos pats patyrei kažkada savo vaikystėje. Vaikai sugrąžina prisiminimus, kurie buvo nublankę, užsimetę kažkur praeities stalčiuose. Vaikystės lengvumas, tikrumas, naivumas, džiugesys ir atradimo džiaugsmas yra kažkas nuostabaus. Kai viskas aplink taip greitai keičiasi, jūra suteikia pastovumo jausmą.
Ji visada čia.
Очень могло быть, что-вот в этот самый момент он мчался как раз под теми древними холмами, которые так часто разглядывал из башни Лоранна.
Visada nuramina. Ir, atrodo, visada tavęs laukia.
Kaskart prie jūros aš jaučiuosi lyg sugrįžusi pas labai gerą draugą.
