Optimali širdies sveikata


Print Rugsėjo ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuri yra svarbi ne tik gydytojams, bet ir kiekvieno žmogaus gyvybei. Rizika susirgti širdies ligomis priklauso ne tik nuo amžiaus, lyties ir genetikos, bet ir nuo gyvenimo būdo — pasirinkę sau optimaliausią fizinį aktyvumą, galime išsaugoti savo širdies sveikatą. Kardiologė Akvilė Gali būti kosulys nuo hipertenzijos 31 m.

Geriausi maisto produktai sergant širdies ir kraujagyslių  ligomis. Širdies ligos vis dar yra žudikės. Šiame straipsnyje apibūdinama 16 maisto produktų, kurie, vartojant kaip dietą, gali padėti jūsų širdžiai išlikti sveikai. Šios rekomendacijos yra viena iš daugelio nuomonių, todėl vertinti reikia kritiškai. Iš esmės rekomendacijos yra teisingos, tačiau prognostinė teigiama rekomenduojamo produkto reikšmė ne visada pakankamai pagrįstai įrodyta.

Papasakokite, kuo Jums, kaip kardiologei, yra svarbi širdies optimali širdies sveikata Pasaulinė širdies diena švenčiama rugsėjo 29 d. Miokardo infarkto pagrindinė priežastis yra aterosklerozė, dėl kurios užsikemša viena iš širdį maitinančių kraujagyslių ir įvyksta širdies raumens žūtis.

Miokardo infarktas yra grėsmingas ne tik tuo, kad gali įvykti biologinė mirtis, bet labai dažnai po persirgto miokardo infarkto pacientai turi didelius širdies nepakankamumus — pacientai dūsta ne tik fizinio krūvio metu bet ir ramybėje, pablogėja gyvenimo kokybė.

Kokie simptomai rodo, kad silpsta širdis ir kaip to išvengti? Turėtume susirūpinti, kaip užkirsti kelią aterosklerozės vystymuisi — tai lėtinė nebyli liga, kuri prasideda dar jaunystėje ir jos ankstumas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Susergama, kai į pažeistos kraujagyslės vidų pradeda kauptis pertekliniai blogieji riebalai optimali širdies sveikata cholesterolis.

Susidariusi aterosklerozinė plokštelė laikui bėgant didėja ir siaurina kraujagyslės spindį.

hipertenzijos gydymas tinktūromis mikroelementų hipertenzija

Taip širdies raumens nepasiekia pakankamai kraujo — atsiranda skausmai širdies plote, dusulys. Kai galiausiai blogieji riebalai užkemša visą kraujagyslės spindį ir užblokuoja tolimesnį kraujo tekėjimą — įvyksta miokardo infarktas. Aterosklerozę galima valdyti koreguojant rizikos veiksnius.

Kokie yra aterosklerozės rizikos veiksniai? Aterosklerozės rizikos veiksniai yra nemodifikuojami ir modifikuojami. Nemodifikuojami veiksniai yra amžius, lytis, genetika: vyresnių pacientų rizika didėja, vyrai serga dažniau nei moterys ir jei jau šeimoje yra sergančių miokardo infarktais — jūsų rizika yra ženkliai didesnė susirgti miokardu infarktu.

Svarbiausia yra modifikuojami rizikos veiksniai — gyvenimo būdas, kuris priklauso tik nuo mūsų pačių: Arterinis kraujospūdis — jo padidėjimas žalingai veikia kraujagyslių sieneles, storėja pats širdies raumuo dėl to atsiranda didesnis deguonies poreikiskenkia inkstams, akims, galvos smegenims.

Rūkymas — vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kuris pažeidžia kraujagyslių sieneles, dažnina širdies susitraukimų dažnį bei kelia arterinį kraujospūdį, didina kraujo klampumą.

Nesveika mityba — tai ką suvalgome yra labai svarbu. Per didelis cukraus kiekis — diabeto rizika, per didelis druskos kiekis — aukšto  arterinio kraujospūdžio rizika. Didelė problema yra blogasis cholesterolis, kurio perteklinis kiekis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse Stresas ir nerimas — visos psichologinės situacijos nejučiomis kelia arterinį kraujospūdį, kuris savo ruožtu didina aterosklerozės riziką.

Gali sukelti ritmo sutrikimus.

Širdis ir tinkama mityba

Cukrinis diabetas — vienas tyliausių ir piktybiškiausių rizikos veiksnių yra diabetas, kai cukraus perteklius tiesiogiai veikia kraujagyslių sieneles. II tipo cukrinis diabetas dažniausiai būna nutukusiems žmonėms, todėl mažinant viršsvorį — mažėtų ir diabeto rizika. Nutukimas viršsvoris — didina kraujospūdį, cukrinio diabeto riziką, apsunkina fizinį aktyvumą. Piktnaudžiavimas alkoholiu — kelia arterinį kraujospūdį, silpnina širdies raumenį, didina staigios mirties riziką.

palaikomoji hipertenzijos terapija nugara su hipertenzija

Kraujo klampumas — didina kraujagyslių užsikimšimo riziką. Kraujo klampumą didina rūkymas, pertekliniai cholesteroliai, netinkama mityba. Mažas fizinis aktyvumas — nesant pakankamam fiziniam aktyvumui, didėja viršsvoris, sutrinka arterinio kraujo spaudimo reguliacija, išlieka aukštas streso lygis, didėja arterinis kraujospūdis, lipidų, sutrinka gliukozės apykaita — didėja cukrinio diabeto rizika.

Fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, didesnis jų mirštamumas.

nugaros raumenų hipertenzija maratonas ir hipertenzija

Kaip sumažinti riziką susirgti? Visi rizikos veiksniai vienas su kitu tarpusavyje susiję. Mažinant masažo hipertenzija vaizdo įrašas, galime valdyti kitą. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinis kraujospūdis, cholesterolio koncentracijos kraujyje mažinimas, metimas rūkyti gali daugiau nei dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Žmonės, kurie aktyvesni fiziškai, kartu geriau jaučiasi ir psichologiškai. Širdies ligų rizikos veiksnių mažinimo sprendimas — adekvatus fizinis aktyvumas.

Pasaulinė širdies diena

Kaip žinoti, kokį optimaliausią fizinį krūvį pasirinkti? Bent 30 minučių per dieną reikėtų skirti reguliariam, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės fiziniam aktyvumui. Fizinis krūvis turi būti normuotas ir sveiko proto ribose, svarbu nepridaryti papildomos žalos. Todėl pradedant sportuoti nerekomenduojamas labai intensyvus krūvis. Taip pat svarbu, kad negalima didinti fizinio aktyvumo pacientams, kurių arterinis kraujo spaudimas nesukontroliuotas.

Visada reikia pradėti pamažu, kol vis dar jaučiamas komfortas, ir po truputį didinti fizinį aktyvumą. Todėl pirmiausia rekomenduojama sportuoti kartu su asmeniniu treneriu, kad Jums sudarytų programą bei prižiūrėtų ir stebėtų, kaip kinta jūsų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai.

Optimalus fizinis krūvis skiriasi priklausomai nuo to, koks yra žmogus. Jei tai yra jaunas, neturintis gretutinių ligų — taikoma pirminė prevencija.

Naujienos Širdis ir tinkama mityba Širdis ir tinkama mityba Širdies ir kraujagyslių ligų riziką didina antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu, alkoholio vartojimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas. Žmonėms, kurių cholesterolio kiekis didelis, didesnė ir širdies ligų rizika. Sveika mityba yra vienas iš būdų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį ir apsaugoti širdį.

Fizinis aktyvumas turi būti maksimalus ir optimalus, kad sumažintų visus rizikos veiksnius, kurie gali sukelti aterosklerozę. Tad rekomenduojami aerobiniai pratimai geriausia kiekvieną dieną optimali širdies sveikata, kurie gali būti palaikomi ištvermės pratimais 2—3 kartus per savaitę. Kai žmogus jau turi ligų ir ypač yra persirgęs miokardo infarktu ar turi ritmo sutrikimų, vožtuvų problemų, fizinis aktyvumas turi būti modifikuotas ir pritaikytas kiekvienam pacientui asmeniškai.

Ūmiu periodu, pavyzdžiui persirgus miokardo infarktu ar miokarditu, apie pusę metų reikia vengti didelio fizinio aktyvumo, nes dar vyksta miokardo gijimo procesas ir reikėtų vengti didelio nuovargio, dažno širdies plakimo.

Jei šiuo periodu fizinis krūvis neadekvačiai didelis — gali išsivystyti negrįžtamas širdies nepakankamumas.

Širdies sveikata būtina rūpintis ne tik susirgus

Pacientams, kurie persirgę miokardo infarktu ir turi kardiologinę patologiją — būtini lengvo intensyvumo aerobiniai pratimai po 30 minučių mažiausiai 3 kartus per savaitę. Kokie yra fizinio aktyvumo privalumai širdies sveikatai? Didinamas kapiliarų tankis širdies raumenyje, kas reiškia, kad esant aterosklerozės plokštelei, aplink ją susidaro papildomi kraujotakos takai ir įvykus infarktui, mažiau nukentėtų raumuo ar net visai greitai atsistatytų.

Mažina kraujagyslių pasipriešinimą — mažėja optimali širdies sveikata kraujospūdis. Aktyvina medžiagų apykaitą. Mažina nerimą ir stresą. Mažina atsparumą insulinui, stabdo cukrinio diabeto išsivystymą. Mažina širdies susitraukimų dažnį.

Dažno širdies susitraukimo metu, širdis makaluojasi ir neefektyviai išstumia kraują, dėl to jaučiame dusulį. Gerinant aerobinę širdies ištvermę, gerėja širdies darbas, mažėja susitraukimų dažnis — širdelė efektyviau išstumia kraują lėčiau susitraukdama.

Širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į fizinį aktyvumą. Sportuojant širdies susitraukimų dažnis didėja ir tai dažniausiai įvyksta per pirmas fizinio krūvio minutes, vėliau stabilizuojasi, o nutraukus fizinį krūvį vyksta atsistatymas.

Geriausi maisto produktai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Normalus širdies ir kraujagyslių sistemos atsistatymas po fizinio krūvio yra iki 6 minučių, reikėtų vertinti širdies susitraukimų dažnį ir arterinį kraujo spaudimą. Neadekvatus širdies susitraukimų dažnis po fizinio krūvio ir lėtas šio rodiklio atsistatymas parodo autonominės nervų sistemos funkcijos sutrikimą. Normaliai taikant fizinį krūvį, arterinis kraujo spaudimas didėja proporcingai intensyvumui bei aktyvių raumenų masei, o diastolinis arterinis kraujo spaudimas nekinta arba nežymiai sumažėja.

Arterinis kraujo spaudimas priklauso nuo pratimų intensyvumo: labiau sumažėja po vidutinio ir didelio intensyvumo ištvermės pratimų, lyginant su mažo intensyvumo pratimais. Didesnis kraujo spaudimas registruojamas, kai pratimas atliekamas stovint, mažesnis — gulimoje padėtyje. Nutraukus fizinį aktyvumą, ilgesnis arterinio kraujo spaudimo atsigavimas yra susijęs su išeminės širdies ligos, miokardo infarkto, hipertoninės ligos rizika.

Sveikatingumo klubo šeimai "Apelsinas" tinklaraštis

Kardio treniruočių nauda ir faktai. Kardio treniruočių metu į darbą įjungiama didelė raumenų grupė ir širdies ritmas pakeliamas nuo normalaus rėžimo iki 60—80 procentų jos maksimalių galimybių. Intensyviai jomis užsiimant organizmas smarkiai degina riebalus. Prakaituojant šalinami šlakai ir tokiu būdu pagerinama medžiagų apykaita, sureguliuojamas kraujo spaudimas, riebalai virsta į energija.

  • Gydytoja dietologė Edita Gavelienė apie veganų ir vegetarų nutukimą — mitas ar tikrovė?
  • Kaip nustatyti hipertenziją pagal dugną
  • Geriausi maisto produktai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
  • Kaip maitintis, kad širdis būtų sveika?
  • Ko vartoti esant pykinimui nuo hipertenzijos
  • Turiu hipertenziją, pagimdžiau

Reikia žinoti, kad treniruotės trukmė priklauso nuo intensyvumo, kuo intensyviau dirbame, tuo mažesnė trukmė ir atvirkščiai. Pagrindinės optimali širdies sveikata treniruočių rekomendacijos: 20—60 min.

Pagrindiniai sveikatos rodikliai: pasitikrinkite patys, ar galite save laikyti sveikais

Paprastai 20 min. Tyrimais nustatyta, kad treniruočių dažnumas turėtų būti ne mažesnis nei 2 kartai per savaitę, norint padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos darbingumą. Kardio treniruočių dažnumas turėtų priklausyti nuo tikslo: Svorio mažinimas — žemo intensyvumo treniruotės, kurių trukmė ne mažiau 40 min.

hipertenzija su sutrauktu inkstu pilvo hipertenzija

Atlikdami kardio treniruotes pasirinkite pratimus, kuriuose dirbtų kuo didesnė kūno raumenyno dalis. Kuo daugiau dirbančių raumenų pratimo metu — tuo didesnis poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai.

Pradėkite nuo lengvesnių pratimų ir palaipsniui pereikite prie sunkesnių.

pakilti kojas su hipertenzija naudingiausi maisto produktai nuo hipertenzijos

Fizinis aktyvumas turi būti malonus procesas. Kviečiame pasirūpinti savimi ir savo širdimi — pradėkite sportuoti ir treniruoti savo širdį jau dabar. Užsiregistuokite ir atvykite pirmai konsultacijai su sveikatingumo specialistu!