Nežinomos etiologijos hipertenzija. Naršymo meniu


Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas. Plautinė hipertenzija — tai patologinė būklė, kuriai būdingas padidėjęs plaučių kraujagyslių pasipriešinimas ir kraujospūdis jose. Plautinė hipertenzija diagnozuojama, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra didesnis kaip 25 mm Hg.

Bendros plautinės hipertenzijos sunkumo klasifikacijos nėra. Kai kurie autoriai plautinę hipertenziją iki 36 mm Hg sistolinio spaudimo laiko lengva, nuo 36 iki 50 mm Hg — vidurinio sunkumo, didesnę kaip 50 mm Hg — sunkia.

nežinomos etiologijos hipertenzija

Kitų autorių nuomone, plautinė hipertenzija iki 45 mm Inkstų edema. hipertenzija yra vidurinio sunkumo, o didesnė — sunki. Klinikinių ligos simptomų atsiranda tuomet, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje yra 30—40 mm Hg, o kai jis būna 60—70 mm Hg, ligonio būklė yra labai sunki.

Pagal etiologiją ir klinikinius požymius plautinė hipertenzija skirstoma į penkias grupes PSO m. Postkapiliarinė plautinė hipertenzija yra būdinga plautinei hipertenzijai, sukeltai kairiosios širdies ligų. Prekapiliarinė hipertenzija yra būdinga visoms kitoms plautinės hipertenzijos grupėms. Plautinė hipertenzija diagnozuojama remiantis būdingais plaučių radiologiniais požymiais, širdies ultragarsinio tyrimo duomenimis arba dešiniosios širdies kateterizavimo metu tiesiogiai pamatuotu spaudimu plaučių arterijoje.

Praktiškai širdies ir plaučių arterijų kateterizavimas dažniausiai atliekamas sergant idiopatine plautine hipertenzija ir pirmine širdies liga. Kitais atvejais spaudimas plaučių arterijoje išmatuojamas netiesioginiu būdu. Tyrimo metodai. Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas.

nežinomos etiologijos hipertenzija

Plautinei hipertenzijai būdinga išsiplėtę plautinis kamienas, plaučių šaknys ir dešiniosios širdies kraujo skiedimas hipertenzija padidėjęs II širdies lankas kairiajame kontūre. Daugiau kaip 16 mm padidėjęs dešiniosios nusileidžiančiosios plaučių arterijos skersmuo ir daugiau kaip 18 mm kairiosios plaučių arterijos skersmuo rodo esant plautinę hipertenziją.

Kompiuterinė plaučių tomografija. Kompiuterinė plaučių tomografija su angiografija labai svarbus metodas plaučių kraujagyslėms jų pločiui, eigai ir kt. Matoma elektrokardiografinių dešiniojo skilvelio hipertrofijos požymių — širdies rotacija apie išilginę ašį pagal laikrodžio rodyklę, elektrinės širdies ašies nuokrypis į dešinę ir vertikali širdies pozicija, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada ir kt. Elektrokardiografija — mažai jautrus metodas plautinei hipertenzijai verifikuoti, todėl normali elektrokardiograma plautinės hipertenzijos diagnozės nepaneigia.

  • Sveikatos apyrankės širdies miegas
  • Kas sudaro paslaugos kainą?
  • Viršutinio slėgio hipertenzijos rodikliai
  • Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
  • Nuo tablečių nuo hipertenzijos kosulio
  • Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
  • Arterinė hipertenzija kartais pasireiškia ir vaikystėje
  • Vitaminų B ir hipertenzijos kompleksas

Echokardioskopija yra neinvazinis metodas, kuriuo galima nustatyti plautinę hipertenziją ir įvertinti jos sunkumą. Svarbiausi echokardiografiniai plautinės hipertenzijos požymiai — išsiplėtusios dešiniosios širdies ertmės, tariamai padidėjęs slėgis plaučių arterijoje, kraujo srovės regurgitacija pro triburį vožtuvą, nenormalus tarpskilvelinės pertvaros judėjimas.

Kraujo dujų tyrimas. PPH būdinga hipoksemija. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija Apibrėžimas. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija — tai patologinė smulkiųjų plaučių kraujagyslių neįskaitant kapiliarų būklė, kuriai būdinga proliferacija, remodeliacija, padidėjęs pasipriešinimas ir padidėjęs spaudimas plaučių arterijose.

Sergamumas idiopatine plautine arterine hipertenzija IPAH yra 2—6 atvejai 1 mln.

nežinomos etiologijos hipertenzija

Paprastai serga jauni 30—40 metų žmonės, dažniausiai moterys. Patologiniai morfologiniai pokyčiai. Asmenų, sergančių IPAH, patologiniai morfologiniai pokyčiai yra įvairūs ir nebūdingi vien šiai ligai. Būna arteriopatija, kuri pasitaiko sergant ir kitos kilmės plautine hipertenzija. Tai kraujagyslių vidinio dangalo proliferacija ir nežinomos etiologijos hipertenzija, vidurinio dangalo hipertrofija, pleksiforminiai kraujagyslių pažeidimai, trombai kraujagyslių spindžiuose.

Liucija Vaitkevičiūtė

Etiologija ir patogenezė. Idiopatinės plautinės arterinės hipertenzijos etiologija nežinoma. Manoma, kad serga genetinį polinkį turintys asmenys. Svarbiausi patogenezės veiksniai yra in situ vykstantis uždegimas, trombozė, kolageno sintezė, sutrikusi vazokonstrikcinių tromboksanas A2, endotelinas 1, angiotenzinas II ir kt.

Endotelio ląstelės sintetina endoteliną, kuris normaliomis sąlygomis dalyvauja palaikant kraujagyslių tonusą, taip pat ląstelių diferencijacijoje ir proliferacijoje.

Rūta Kaladytė Lokominienė

Patologijos atveju endotelinas skatina kraujagyslių lygiųjų raumenų hipertrofiją, fibroblastų proliferaciją ir kolageno sintezę, didina kraujagyslių laidumą, aktyvina neutrofilus ir kitas uždegimines ląsteles. Dėl šių procesų mažėja ir visiškai užanka kraujagyslių spindis, kai kuriose kraujagyslėse susidaro trombų, didėja plaučių kraujagyslių pasipriešinimas, vystosi plautinė hipertenzija.

Vėliau sutrinka nežinomos etiologijos hipertenzija skilvelio ir visos širdies veikla. Ligos pradžioje plaučių arterijos, veikiamos kraujagysles plečiančių vaistų, plečiasi, vėliau nesiplečia. Plaučių kapiliarų pleištinis spaudimas net vėlyvoje ligos stadijoje nepadidėja. Klinikiniai simptomai. Dažniausiai vienintelis klinikinis ligos simptomas yra pamažu stiprėjantis dusulys. Ligos simptomų jau būna vidutiniškai 2,5 metų iki tol, kol liga diagnozuojama.

Kiti ligos simptomai — nuovargis, krūtinės angina, sukelta dešiniojo skilvelio išemijos, periferinės edemos, sinkopė. Apžiūrint gali būti matoma odos ir gleivinės cianozė. Auskultuojant širdį, girdimas akcentuotas ar net skilęs antrasis tonas plautinio kamieno klausymo taške. Išsiplėtus dešiniajam skilveliui, atsiranda sąlyginis triburio vožtuvo nesandarumas. Krūtinkaulio srityje gali būti girdimas sistolinis ūžesys.

Idiopatinei plautinei arterinei hipertenzijai būdingi rentgeniniai, nežinomos etiologijos hipertenzija ir echokardioskopiniai plautinės hipertenzijos požymiai. IPAH diferencinei diagnostikai būtina atlikti išsamų plaučių funkcijos tyrimą, kompiuterinę plaučių tomografiją su angiografija, tirti kraują dėl antinuklearinių ir antineutrofilinių antikūnų ir kt. Tiriant plaučius kompiuteriniu tomografu, matomas mozaikinis plaučių kraujotakos vaizdas, susidaręs dėl kraujagyslėse esančių trombų.

IPAH būdinga sutrikusi dujų difuzija ir nedidelio laipsnio restrikcija. Bronchų obstrukcija ir stipri restrikcija dažniausiai rodo, kad plautinė hipertenzija yra antrinė, sukelta plaučių parenchimos ar kvėpavimo takų ligos. Idiopatinė plautinė arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai yra neaiškios kilmės plautinė hipertenzija ir paneigtos kitos jos priežastys.

Standartizuoto idiopatinės plautinės arterinės hipertenzijos gydymo nėra. Visiems ligoniams, sergantiems IPAH, skiriama deguonies, kad kraujo įsotinimas deguonimi būtų didesnis kaip 90 proc. Jiems rekomenduojama vengti fizinio krūvio, nes jo metu spaudimas plaučių arterijoje labai padidėja. Moterims, sergančioms IPAH, rekomenduojama vengti nėštumo, nes jis labai pablogina būklę. Jei yra kraujo regurgitacija per triburį vožtuvą ir periferinių edemų, skiriama diuretikų.

Nėščiųjų arterinė hipertenzija | taksi-ag.lt

Esant lėtiniam ar epizodiniam prieširdžių virpėjimui, rekomenduojama skirti digoksino. Taip pat rekomenduojama vartoti geriamųjų antikoaguliantų pvz. International normalised ratio — INR 2—2,5 palaikyti. Ligoniams, sergatiems IPAH, rekomenduojama plaučių arterijos kateterizacijos metu atlikti kraujagyslių plėtimo mėginį su trumpai veikiančiu vazodilatatoriumi adenozinu, nežinomos etiologijos hipertenzija ar azoto monoksidu.

Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija 2

Mėginys laikomas teigiamu, kai vidurinis spaudimas plaučių arterijoje sumažėja ne mažiau kaip miego slėgis su hipertenzija mm Hg ir būtinai turi tapti mažesnis kaip 40 mm Hg, o širdies išstumiamo kraujo tūris nesumažėja.

Tačiau tik mažiau kaip 10 proc. Mėginama gydyti kalcio kanalų antagonistais. Šių vaistų galėtų būti nežinomos etiologijos hipertenzija tik tiems, kurių vazodilatacinis mėginys yra teigiamas. Vartojant kalcio kanalų antagonistų, reikia tiesiogiai stebėti jų poveikį. Dažniausiai prireikia didelių vaisto dozių nifedipino — mg per parą ar diltiazemo — mg, amlodipino 20 mg per parą. Toks gydymas sukelia daug nepageidaujamų reiškinių, kartais labai pabloginančių ligos eigą.

Verapamilis blogina širdies inotropiją, todėl jo skirti nerekomenduojama. Ne rečiau kaip kas 3 mėn. Gydymą kalcio kanalų antagonistais skirti tik tiems ligoniams, kuriems gautas teigiamas gydymo poveikis, o jei teigiamo poveikio nebuvo, rekomenduojama išbandyti gydymą kitais vaistais. Pastaraisiais metais sukurta įvairių vaistų, kurių galėtų būti skiriama idiopatinei plautinei arterinei hipertenzijai gydyti. Tai prostaciklinai epoprostenolis, treprostinilis ir iloprostasfosfodiesterazės 5 inhibitoriai sildenafilis, tadalafilis ir endotelino receptorių antagonistai ambrisentanas, bosentanas, sitaksentanas.

Veiksmingiausias vaistas IPAH gydyti yra prostaciklinas epoprostenolis. Kaip ir kiti prostaciklinai, jis atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, slopina lygiųjų raumenų ląstelių augimą ir trombocitų agregaciją. Nežinomos etiologijos hipertenzija vaisto trūkumai būdinga visai vaistų klasei — greitas jo skilimas ir labai didelė kaina. Epoprostenolio skiriama į veną būtina nuolatinė infuzija.