Mirties baimė hipertenzija


Kai užklumpa širdies nerimas...

Panikos priepuoliai būna dviejų tipų: nutinkantys tikėtai ir netikėtai. Tikėtini panikos priepuoliai nutinka atsiradus kažkokiai užuominai ar stimului, primenančiam apie anksčiau nutikusius priepuolius.

Klausos ir arba regėjimo sutrikimas; Galvos svaigimas, alpimas; Be to, panikos priepuolis daugeliu atvejų yra susijęs su psichologiniais simptomais, pažinimo ir elgesio sutrikimais: Derealizacija nerealumo jausmas, neaiškumas, supančio tikrovės keistumas ; Depersonalizacija atsiskyrimas nuo savo psichikos procesų ; Dezorientacija gebėjimo aiškiai suprastipainiava; Obsessive baimė eiti beprotiškai, baimė šizofrenija, baimė prarasti savo veiksmų kontrolę išsamiai apie baimę ; Tanatofobija mirties baimė ; Nemiga nemiganepertraukiamas miegas, košmarai; Somatinių kūno simptomų intensyvumas labai skiriasi: nuo nereikšmingo vidinio streso jausmo iki panikos nerimo. Jei panikos priepuolių metu atsiranda emocinių apraiškų, rekomenduojama jį gydyti patyręs psichoterapeutas arba psichiatras. Išpuolio trukmė yra grynai individuali, ji gali būti kelios minutės arba kelios valandos vidutiniškai minučių.

Netikėti priepuoliai nutinka be aiškaus stimulo ar priežasties pvz. Dažniausiai panikos priepuolius patiria jauni metų amžiaus žmonės. Vyresni žmonės patiria mažiau panikos priepuolių, manomai dėl to jog jų autonominė nervų sistema su amžiumi tampa mažiau jautri emocijoms ir stresui.

mirties baimė hipertenzija hipertenzija virto hipotenzija

Pagrindiniai rizikos faktoriai lemiantys panikos priepuolių atsiradimą yra temperamentas ir aplinkos veiksniai. Tie žmonės, kurie yra labiau nerimąstingi ir patiria daugiau neigiamų minčių, panikos priepuolius patiria dažniau.

Apie baimę mirti ir karmą.

Rūkymas ir stresą keliantys gyvenimo įvykiai yra pagrindiniai du aplinkos faktoriai didinantys panikos priepuolių riziką. Liga ar mirtis šeimoje, skyrybos, darbo praradimas ir kitos stresą keliančios gyvenimiškos problemos išnaudoja organizmo resursus ir padidina riziką patirti panikos epizodą.

Dauguma žmonių patyrusių panikos priepuolius teigia jog turėjo tarpasmeninių ar darbo problemų keletą mėnesių prieš pirmo priepuolio epizodą.

Panikos diagnozė

Panikos sutrikimas Patyrus panikos priepuolį žmogus gali toliau gyventi ir dėl to nekentėti bei nepatirti sekančių priepuolių. Tačiau dažnai panikos priepuoliai kartojasi.

Kodėl taip traukia alkoholis ir taip sunku išbristi   Kraujospūdis, tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę.

Negydomas panikos sutrikimas yra chroniška ir labai alinanti būklė trukdanti žmogaus funkcionavimui ir pilnavertiškam gyvenimui. Panikos sutrikimas yra nustatomas kai atitinka du pagrindinius kriterijus: Žmogus patiria pasikartojančius panikos priepuolius, kurie trukdo jo socialiniam gyvenimui ir darbinei veiklai; Žmogus nuolat galvoja apie priepuolius, jų bijo bei dėl priepuolių keičia savo elgesį: Nuolatinis susirūpinimas ar nerimas dėl papildomų panikos priepuolių ar jų pasekmių pvz.

Kraujospūdis — kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla. Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis aterosklerozė. Jos priežastys nėra žinomos.

Didžiausiai žmonės baiminasi panikos priepuolių dėl: a suvokiamos grėsmės fizinei sveikatai — kyla mintys apie galimas mirties baimė hipertenzija ligas pvz. Sergant panikos sutrikimu žmogaus deda pastangas išvengti panikos priepuolių ir dėl to bando visaip keisti savo elgesį.

Arterinė hipertenzija – uždelsto veikimo bomba

Dažniausiai žmonės vengia fizinio aktyvumo, pertvarko savo gyvenimą taip, kad šalia jų visada būtų artimas žmogus galintis padėti priepuolio atveju.

Žmogus neina vienas iš namų ir vengia vietų kuriose mano jog gali patirti priepuolį, nesinaudoja viešuoju transportu ar neina į dideles parduotuves, nes bijo jog negalės greitai pasitraukti iš tos vietos ir nerimą keliančios situacijos.

Sergant panikos sutrikimu organizmas tampa nualintas streso, nerimo, ir pačių panikos priepuolių.

mirties baimė hipertenzija atsikratyti hipertenzijos be vaistų

Dėl išsekusių resursų žmogus dažnai tampa labai jautrus bet kokiems fiziniams simptomams. Dėl išsiderinusios autonominės nervų sistemos jutimai, kurie anksčiau buvo suvokiami kaip normalūs, panikos sutrikimo kontekste, yra suvokiami kaip keliantys grėsmę ir pranešantys apie kažkokią rimtą ligą. Pagrindiniai rizikos faktoriai lemiantys panikos sutrikimo išsivystymą yra temperamentas, aplinkos veiksniai, bei genetika ir fiziologija. Kaip ir panikos priepuolių, taip ir sutrikimo riziką didina žmogaus jautrumas nerimui ir neigiamoms mintims apie patiriamus fizinius simptomus ir priepuolius.

Panikos priepuolio (PA) simptomai ir požymiai

Rūkymas ir stresą keliantys gyvenimo įvykiai taip pat yra didelis panikos sutrikimo išsivystymo veiksnys. Genetika ir žmogaus fiziologija taip pat smarkiai lemia ar panikos priepuolis išsivystys į sutrikimą.

mirties baimė hipertenzija ką vartoti iš vaistų nuo hipertenzijos

Panikos sutrikimas daro didelę įtaką žmonių gyvenimui. Jaučiama socialinė atskirtis, problemos darbinėje mirties baimė hipertenzija ir perdegimas, bei fizinis silpnumas ir neįgalumas. Daugiau apie gyvenimą be panikos skaitykite šiame straipsnyje.

mirties baimė hipertenzija pirminė hipertenzija