Dugnas su hipertenzija. Blogai kontroliuojamo kraujo spaudimo poveikis akims

Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo. Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės.
Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m.
Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva dugnas su hipertenzija kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.
Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga.
Aigustė Tavoraitė Daugiau nei pusę šalies gyventojų vargina padidėjęs kraujo spaudimas, tačiau dalis jų apie tai gali net neįtarti. Neretai pacientas nejaučia jokių padidėjusio kraujospūdžio simptomų ir apie šią ligą sužino tik įvykus miokardo infarktui, insultui ar išryškėjus inkstų funkcijos nepakankamumui. Nors hipertenzija dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, ji vienodai pavojinga bet kurios amžiaus grupės pacientui.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc.
Nuorodos kopijavimas
Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita.
Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc.
Naujienos apie sveikatą
Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali dugnas su hipertenzija dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis. Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.
Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas.
Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.
Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį? Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles.

Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu.
Komentuoti:
Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles.

Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių. Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos.
Konsultuojantys kardiologai
Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo.
Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus.
Blogai kontroliuojamo kraujo spaudimo poveikis akims
Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10—20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni. Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto.

Ši būklė būdinga hipertenzijos fiziotensai 10 proc. Kaip vertinti kraujospūdžio rodmenis? Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija m.
- Ar galima gerti vandenį su hipertenzija
- Blogai kontroliuojamo kraujo spaudimo poveikis akims
- Pulsas ir kraujospūdis su hipertenzija ką daryti
- Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) - „Gijos Klinikos“ Kaunas
- Arterinė hipertenzija
- Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti? - taksi-ag.lt
- Arterinė hipertenzija: paprastai nustatoma, bet ne visada gydoma | Sveikata visiems
- Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija